:The Diary of Desperate Me

I’d rather dance with you than talk with you
So why don’t we just move into the other room
There’s space for us to shake
And hey - I like this tune

g. sakė, kad geriausi tūsai buna tie, į kuriuos nenori eiti ir visai nieko nesitiki. tai visgi… ne. 

ruošiausi, puošiausi, dažiausi, klijavausi pleistrus ant pėdų (prevencija) ir rinkausi suknelę. geriausia draugė, naminiai mohito, daug išmėtytų rūbų ir batų, getting ready for the party, yeah! dar prisijungia buvęs meilužis su savo pana, truputis pletkų, dar mohito, varom? varom.

eilė lauke. parūkom, skip’inam eilę, už pulto manfredas. ok. 

ir tada…

pasisuku ir kitame šokių salės gale pamatau jį. praslystu pro žmonių masę.
- labas!
- !! tu?
- aha, nesitikėjai?
- ne, baik tu, kaip, kodėl? ką veiki lietuvoje?
- vėliau. varom šokt.

jis šypsosi. sako: šiąnakt tu šoksi su manim. nesipriešinu.

jis - senas pažįstamas. gražus, mielas, kiek jaunesnis už mane (so f-king what? i ain’t that old). nuo pirmo karto, kai susitikom, viskas vykdavo taip juokingai… nežinau, kodėl, bet būdama su juo aš esu nebe aš. truputį išprotėju. nežinau, gerąja prasme ar ne.

***

bendrabutis. 2005-ieji.
padedu budėtojai ir peržiūrinėju naujų kaimynų pažymėjimus. vis tiek juk nėra ką veikti. pamatau jo nuotrauką.
- kuris jo kambarys?

***

trejus metus jis neišdrįso manęs pabučiuoti. žinau, kad esu kalė, kurios vyrai kartais bijo, bet come on. su juo visada elgiausi švelniau nei su meiliu pūkuotu kačiuku. nesvarbu. šiąnakt niekas nesvarbu. atrodo, kad daugiau nieko nereikia, bet kažkas viduje mane stabdo. pašnibždu jam į ausį, kad su drauge einu parūkyti.

- kažkas viduje mane stabdo…
- kąąą? pirma, jis karštas. antra, tu nežinai, kada vėl būsi čia. trečia, jis karštas. kad ir kuo abejoji, pamiršk. 
- ok, grįžtam.

karšta. jis šoka man už nugaros. nedrąsi ranka vos liečia mano klubus. bus ilga naktis, pagalvoju. 

tada ex-meilužio pana pareiškia, kad už pusvalandžio važiuosim pusryčiauti. kaip pasakysi. juolab kad nesinori būti visą naktį su savo šokėju. vejasi tik tą, kuris bėga.

- už pusvalandžio išeinu.
- oo… gaila.

dabar ir jis žino, kiek turi laiko. prie pulto grįžta manfredas. groja mgmt - kids. pagaliau. likusį laiką glaustomės, trinamės ir bučiojamės kaip penkiolikmečiai. visai smagu. gal tai nebuvo verta trejų metų laukimo, bet naktis tikrai neprasta.

1 Comment